Nuotykių bei įspūdžių ištroškusiems klubo Gintis nariams bei jų draugams vasara pati tinkamiausia pramogauti. Kupini noro dar kartą patirti įvairiausių emocijų, išbandyti savo jėgas neįprastomis sąlygomis, aktyviai bei netradiciškai praleisti laisvalaikį, aplankyti klubo Gintis draugus www.zygiai.lt, nutarėme vėl leistis į kupiną nuotykių žygį per pelkes.
Buvo smagu matyti plačiai besišypsančius ir tokiam žygiui tinkamai pasipuošusius bendraminčius, liepos 26 d. poilsio sekmadienį iškeitusius į braidymą po purviną šaltą pelkių vandenį, šliaužimą purvu bei nenuspėjamus nuotykius.
Vienas iš žygių per pelkes organizatorių Martynas ir šiais metais buvo mūsų vedlys. Žygis prasidėjo vietomis pažliaugusiu miško takeliu, tačiau jau už keliasdešimt metrų mus pasitiko tikra pelkė savo nebūdingu žmogaus komforto zonai pelkiniu kraštovaizdžiu, purvinu, šaltu vandeniu bei pavojingomis purvynėmis. Toliau keliauti teko žmogui visiškai neįprastomis sąlygomis: lėtai judėdamas purvina vandens vaga dėlioji kojas ir nežinai kas laukia sekančiame žingsnyje – ar augalų, medžių šaknų raizgalynės, lyg specialiai išsidėsčiusios įvairiausiame nenuspėjamame vandens vagos gylyje ir spendžiančios įvairiausius nematomus spąstus žygeiviams, išdrįsusiems sujaukti jų nusistovėjusią tylą bei tvarką, bei visokiausiais būdais trukdančios judėti į priekį, ar vagos pagilėjimai, kuomet vanduo vietomis siekia žygeivių smakrus, ar įvairių musių spiečius, tik ir tykantis įgelti savo grobiui, o kur dar visos kitos kliūtis…
Pažintinė trasa pelkėmis driekiasi tik apie 4 km., tačiau bridimas, plaukimas pelkinio vandens vagomis, kurios kaitaliojosi su kiek kietesniais ir labiau įprastais žmogui judėjimo ruožais „liulančiu žemės pagrindu“, ar judėjimu nuvirtusiais medžių kamienais virš sunkiai praeinamais pelkių ruožais, ar judėjimu įlipus iki juosmens į tikrus pelkių dumblynus, vietomis ropojant keturiomis, šliaužiant pilvu ar nugara, užtrunka apie dvi valandas.
Visos žygio per pelkes atkarpos kupinos kliūčių, emocijų, įspūdžių ir vertos dėmesio bei pakartojimo. Tačiau norėčiau išskirti keletą jų, sukėlusių daugiausia įvairiausių emocijų:
1. norų duobė, kuomet suaugę vyrai ir moterys vedami šėlionių šoka paskui svajas į tikrą pelkių purvynę! Be galo žavus jausmas tai patirti ir be galo žavus vaizdas stebėti kitus tai darančius (kaip tikri lietuviai sako, žiūrėčiau ir žiūrėčiau). Kai kurie mūsų norų turėjo ne vieną, todėl į norų duobę šoko ne sykį;
2. šliaužti, ropoti sunkiai praeinamomis ir pavojingomis pelkių purvynėmis! Jauti, kad judėti darosi vis sunkiau, vietomis atrodo nebėr jėgų priešintis kojas stingančiai ir viską aplink pasiglemžiančiai pelkės stichijai, tačiau protu suvoki – nejudėsi – pasiduosi – nebeišjudėsi ir pražūsi. Buvo gražu žiūrėti, kaip žygeiviai visomis valios ir jėgų pastangomis (kas keturiomis ropodamas, kas ant pilvo šliauždamas, ant nugaros kapanodamasis) bandė įveikti pačius sunkiausius kelių metrų purvo ruožus, o kai negelbėjo nei vieną nei kitą, į pagalbą suskubdavo greta esantys bičiuliai.
Vasara, pelkės, bendraminčiai ir draugai – iš tiesų skamba labai viliojančiai ir ne be reikalo! Lėtai judant į priekį per kupiną kliūčių pelkę bei žvalgantis po neįprastą kraštovaizdį, žygio metu neblėsta gera nuotaika, šypsenos, juokas, susižavėjimas, įspūdžiai, be to, nuolat jauti greta einančio rūpestį – perspėjimus apie po vandeniu ar kitas tykančias kliūtis, ar ištiestą pagalbos ranką. Tokie žygiai atskleidžia žmonių savybes ir suartina žygeivius!
Įveikus visas kliūtis ir išlipus iš pelkių ant įprasto pagrindo po kojomis, mūsų laukė maudynės kūdroje, kuri iki žygio pradžios atrodė purvina bala visiškai netinkama maudynėms, pirtis, užkandžiai bei įspūdžių aptarimas.
Visų žygeivių vardu dėkojame Egidijui už galimybę, klubo Gintis draugams – www.zygiai.lt – už netradicinių aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų organizavimą, mūsų grupės žygio per pelkes vedliui Martynui už nepamirštamą nuotykį. Taip pat, ačiū visiems už turiningai praleistą laiką, puikią nuotaiką, neblėstančius įspūdžius ir iki kitų nuotykių!
Klubas Gintis
Vida
2015 m. liepa
Žygeivė Rima Ž.:
„Ačiū labai klubui Gintis už suorganizuotą žygį po pelkę. Ačiū labai ir pelkių vadovui Martynui. Su šaunia kompanija ir Egidijumi Stankevičiumi užnugaryje niekas nebaisu. Didesniam ekstremalumui patirti dar reikėjo uždėti bent 10 kg kuprinę ir paleisti, kas greičiau (juokauju). Kompanija puiki ir pelkė nuostabi. O kiek joje skaniausių girtuoklių, mėlynių ir aviečių. Norim dar!!!”
Žygeivė Jurgita K.:
„Niekada nemaniau, kad mano kojos gali būti tokios ilgos ir tokios sunkios, kaip tai teko pajausti pelkės purve. Nors ir žinojau apie pelkės jėgą, tačiau realybėje pajausti tą jos surakinančią galią ir visaapimantį bejėgiškumo jausmą buvo labai įdomu ir neįprasta. O kartu buvo labai smagu prisiminti vaikystę ir savo noru įsibėgėjus šokti į… purvą! Ačiū Vidai, Egidijui ir Martynui už dar vieną, labai neįprastą, prisilietimą prie mūsų gamtos.“