Menkyo kaiden – japoniškas terminas reiškiantis (pažodžiui) pilną perdavimo licenziją.
Tai – liudijimas, reiškiantis, kad šio dokumento gavėjas yra išmokęs viską ką jam davė organizacija, mokykla (ryu) arba pavienis asmuo (ne visi meistrai teikiantys menkyo priklauso kokiai nors mokyklai, stiliui arba organizacijai) ir reiškia, kad šio dokumento gavėjas gali dėstyti visas organizacijoje, mokykloje (ryu) arba pavienio asmens įgytas žinias.

Pagal menkyo licenzijavimo eiliškumą, sistemos pradžioje yra kyu – spalvoti diržai (jeigu jie yra priimti), sekantys – dan (juodi) diržai, kurie numatyti pagal tam tikras mokyklos laipsnių klasifikacijas.

Japoniško budo (kario kelias) mokymas, vyksta per menkyo (leisti, pabėgti, išeiti) sistemą, kuri laikoma tradicine žinių perteikimo priemone. Ši sistema yra labai populiari Japonijoje. Deja, ji nebuvo tiksliai priimta Vakaruose. Spėjama, kad taip atsitiko dėl žmonių, kurie vieni iš pirmųjų susipažino su menkyo sistema ir pernelyg paviršutiniškai pažino šią sistemą. Taip pat buvo laikoma, kad sistema bus nesuprasta. To pasekmėje bijota būti apkaltintiems kitų meistrų dėl nevertingų titulų ir laipsnių. Šios abejonės skatino sąmojingą menkyo sistemos taisyklių slaptinimą nuo mokinių tam, kad pasunkinti kilimą menkyo laipsniais, nes vakariečių nuomone, tai galėjo nuvertinti meistro rangą (lygį). Tokie mokytojai stengėsi nuslėpti faktus nuo savo mokinių po egzotiško elgesio uždanga. Bandant palyginti tradicinį menkyo su kitais rytų kovos menų mokytojų vertinimo būdais, kurie tarp kitko nurodo auklėtinių pasiekimus pasitelkiant taškų sistemą, diplomus ir kt., reikia atsiminti, kad vertinimas yra stipriai susijęs su rytų kultūra ir jo pažinimas be sistemos gali būti labai sudėtingas.

Mokymas šioje sistemoje vyksta per užsiėmimų sesijas, apimančias taip susistemintą medžiagos turinį, kad studentui būtų atveriami sekantys tam tikros mokyklos žinių įgijimo etapai. Baigiant atitinkamą kursą, dalyviai arba mokiniai gauna laipsnį ar titulą, priklausomai nuo etapo, ir jo patvirtinimą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo geriausi ar blogiausi grupėje. Tik tolimesnis mokinio elgesys nustato jo žinių supratimo lygį. Tai suteikia jam žinių, kurias galėjo gauti apmąstymui, analizavimo galimybę. Ar mokinys tai pasieks, priklauso tik nuo jo paties.

Menkyo sistema yra preciziškai objektyvi, o jos vertė iškyla iš mokinio savirealizacijos apsisprendimo. Dėmesys skiriamas mokinio atsakomybei, jis savarankiškai turi rasti savo vietą. Laipsnio suteikimas menkyo sistemoje paspartina mokinio ego manifestacijos procesą, atveriantį jo tikrąją vidinę būseną, tikrąjį vidų. Kitos vertinimo sistemos gali neparodyti tikros mokinio prigimties, kadangi tobulinimosi stabdymas per laipsnius gali virsti dirbtiniu paklusnumu ir nenuoširdžiu bendravimu su žinių šaltiniu (mokytoju ar mokykla). Šioje situacijoje mokinys sieks laipsnio, o ne perprasti kovos meną.

Menkyo įpareigoja palaikyti ryšį su pradmenimis dėl to, kad reikalauja nuolatinio grįžimo prie pagrindinių technikų. Tai leidžia įvertinti jas pagal turimą patirtį ir atlikti turimų žinių perteikimo analizę.

Kitos mokymo sistemos ir čempiono laipsnio dan siekimas, reikalauja nemažai savarankiško darbo, tačiau turint mažai patirties, tai gali pakenkti pačiam mokytojui ir visai jo mokyklai. Didžiausią skriaudą patirs mokiniai, kadangi jie įgis ne visas žinias, išmoks netaisyklingą techniką.

Daugelis žmonių, kurie gavo shinan nominaciją, per greitai norėjo įgyti bendras žinias, nekreipiant dėmesio į reikšmingas smulkmenas. Netgi shinan gali nepastebėti to, kas anksčiau buvo pastebėta aplinkinių, jis turi būti kuklus ir visada pasirengęs įgyti žinių. Todėl būtent menkyo sistema turi ugdymo pagrindus, nors ji ir gali šokiruoti tuos, kurie norėtų atskirti ją nuo japonų kultūros ir mąstymo.

Menkyo kaiden titulo suteikimas reiškia menkyo mokslų pabaigą – žinių perdavimo pabaigą, leidžiančią pradėti savo kelią. Analizuojant menkyo, reikia išskirti individualų mokymosi būdą. Tradicinių kovos menų namuose tai išreiškiama uchi deshi terminu (namų mokinys). Mokinys, kuris priima sprendimą mokytis šia forma, apsigyvena kartu su mokytoju, dalyvauja jo darbuose, stebi mokytoją ir visą parą yra pasiekiamas. Kartais mokiniui suteikiama galimybė sužinoti paslapčių, kurių jam neatskleistų kitomis aplinkybėmis, tačiau ar jam jas atskleis, priklauso nuo jo paties.

Pabaigoje galima teigti, jog mokytojas dirbantis menkyo sistemoje nevertina mokinio pasiekimų, bet mokymų ir treniruočių pagalba leidžia jam suprasti mokymo esmę. Tik nuo mokinio priklauso mokytojo atvirumas ir prieinamumas. Jeigu mokinys yra pasiruošęs, tai jis supras ir išmoks tai, kas jam buvo parodyta, priešingu atveju paslaptys ir liks paslaptimis. Šis mokymo metodas reikalauja didelės savikontrolės ir įžvalgumo. Kiekviename etape darbas nukreiptas į smulkmenas – nuo mažiau svarbių iki svarbiausių, be to siekiama ne tiek išmokyti technikos, kiek mokėjimo ją pritaikyti tam tikrose situacijose.

DAN (juodas diržas)

Dan (段 だん; jap. lygis, laiptelis) – lygio pavadinimas, mokantis ko nors, kaip sporte arba kovos menuose, taip ir gan taikiuose užsiėmimuose, tokiuose kaip kyu – mokomieji lygiai. Bet atvirkščiai nuo kyu, dan tai meistriškumo lygiai, kurie skaičiuojami nuo 1 iki 10. dan laiptelių kiekis skiriasi įvairiose kryptyse, stiliuose, o taip pat japonų mokyklose ir jų dariniuose kempo. Aikido dažnai naudojama diržų sistema nuo 1 iki 6 kyu, tuomet kai karate nuo 10 iki 1 kyu (nors kartais gali būti 12 arba 8, priklausomai nuo federacijos, riu stiliaus arba mokyklos). Lygiai dan ir kyu skiriami ir japonų žaidimuose go, rendziu ir siogi, o taip pat kitose srityse, pvz. japonų kalbos žinojimo teste arba arbatos ceremonijoje tiado. Tuos kas turi kyu Japonijoje vadina (無段者) mudonsiu – tas, kas neturi dano. Pasiekus pirmąjį dan lygį, vadinama (初段者) siodansia. Turintys daną didesnį nei pirmas, vadinami nidansia (有段者) – tas, kas turi daną. Budoka pasiekęs siodaną arba nidaną (1, 2 danai), vadinamas sėmpai. Budoka pasiekęs 4 ir 5 daną, vadinamas – sėnsei. Toliau po 5 dano eina – sihan. Truputi atokiau stovi – kantio, bet hierarchijoje jis skaitosi aukščiau sihano. 10 danas yra skiriamas didiems meistrams, savo mokyklų arba stiliaus budo įkūrėjams.

Istorija

Terminas dan buvo sugalvotas Hon’inbō Dōsaku, profesionalaus go žaidėjo, edo laikotarpiu. Pats jis tuomet gavo aukščiausią rangą – 9 daną ir laipsnį meidzin.
Kyu ir dan rangų sistemą įvedė Kanō Jigorō, dziudo įkūrėjas. Pradžioje (1883 m.), Kanō suteikė siodaną (pirmąjį laiptelį) dviems savo mokiniams (Saigō Shirō ir Tsunejiro Tomita). Vėliau (1886 m.), Kanō įvedė obi (diržas) juodos spalvos diržus judansia. Tie obi diržai dar nebuvo tokie kaip dabartiniai pas karatistus ar dziudoistus. Tais laikais Kanō dar nebuvo sukūręs dziu dogi sportinės aprangos dziudoistams. Jo mokiniai treniravosi su dodzio, t.y. kasdieniu kimono, ir pirmieji juodieji diržai buvo rišami ant paprasto kimono. Tik 1907 m. Kanō įvedė dabartinę dziudogį sportinę aprangą ir dabartinius baltos ir juodos spalvos obi diržus kyu ir dan rangams.
Įvairių spalvų diržai kyu rangams atsirado vėliau, kartu su sportiniu karatė Vakaruose. Danų rangų sistemoje, diržai dažniausiai juodos spalvos, bet kai kuriuose stiliuose ir būduose yra baltai-raudoni (6–8 danai) ir raudoni (9 ir 10 danai) diržai. Labai dažnai ant diržų prisiuvamos juostelės, kurių kiekis lygus danui.

Ne visos sritys budo naudoja diržus. Taip pas jado ir kendo diržai nenaudojami, nes į jų sportinę aprangą įeina hakama (kelnės-sijonas). Hakamos spalva kartais gali reikšti dano rangą, kaip diržų spalvos. Tuo pat metu gali būti paraleliai naudojami ir hakama kelnės-sijonai ir obi diržai.
Japonų žaidimuose go, rendziu ir siogi 7-ojo ir aukštesnių danų nešiotojai tampa profesionaliais žaidėjais.

Ne japonų kovos menuose

Panašų japonų sistemai kyu–dan, naudoja ir korėjiečių kempo: hapkido, thekvando, šiuo metu, lygius vadinantys kyp ir tan.
Vietnamo vodao taip pat naudoja dan lygius (viet. doan), tik diržų spalvos kardinaliai skirtingos. Juoda spalva reiškia žemiausią lygį, balta – aukščiausią.
Nuo 1998 m. kinų asociacija ušu, kartu su nacionaline sporto komisija ir kiniečių tyrimų ušu institutu įvedė 9 rangų duan sistemą. Tačiau tarptautinėje praktikoje rekomenduojama naudoti japonų terminą dan.

Dan sistema
1.siodan – shodan (初段:しょだん)
2. nidan – nidan (二段:にだん)
3. sandan – sandan (三段:さんだん)
4. jondan – yodan (四段:よんだん)
5. godan – godan (五段:ごだん)
6. rokudan – rokudan (六段:ろくだん)
7. nandan, sitidan (七段: ななだん, しちだん)
8. hatidan – hachidan’ (七段: ななだん, しちだん)
9. kudan – kudan (九段:きゅうだん)
10. dziudan – jūdan (十段: じゅうだん)

Vertė E. Stankevičius, J. Levko