Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat įtvirtintos žmogaus teisės į žmogaus laisvės ir asmens neliečiamybę, gyvybę, nuosavybės ir būsto neliečiamybę ir kitas žmogaus prigimtines teises.
Teisė į būtinąją gintį yra kiekvieno asmens prigimtinė teisė, o būtinoji gintis yra asmens teisių ir laisvių gynimo priemonė.
Civiliniuose įstatymuose teisė gintis ir ginti kitus veiksmus yra vadinama savigyna, o baudžiamuosiuose įstatymuose – būtinoji gintis.
Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik CK numatytais atvejais; savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Asmeninės neturtines teisės ir vertybės yra vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Be to, nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, nuo kurio neteisėtų veiksmų buvo ginamasi.
Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.
Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu. Kad būtinoji gintis būtų pripažinta teisėta ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, gynyba turi būti naudojama tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, žala padaroma tik užpuolikui, žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Klubas Gintis
2012 m. birželis, Vilnius