Jau nieko nebestebina moterys, sportuojančios „vyriškas“ sporto šakas: keliančios štangas, besiboksuojančios ar imtyniaujančios. Akivaizdu – tai vienas iš būdų savirealizacijai. Tačiau mane vis dar stebina (greičiau neramina) į specializuotus taikomuosius savigynos seminarus besirenkančios dailiosios lyties atstovės. Neramina priežastys, verčiančios moteris jaustis nesaugiomis. Kad ir kiek skelbtume ir pripažintume feminizmo idėjas, tačiau tikiu, kad kiekvienas vyras viename ar kitame gyvenimo etape esame gavę pagarbos moteriai, rūpesčio moterimi didesnių ar mažesnių pamokų. Tad kurgi visa tai dingsta kasdienybėje, kodėl vyrai, bendraudami su moterimis, neišliekame geranoriškais, paslaugiais ir supratingais? Nusikaltimų statistika rodo liūdną situaciją: dažni nusikalstamos smurtinės veikos atvejai yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje, kur prieš moterį smurtauja artimas žmogus – vyras, sūnus, tėvas, taip pat ne išimtis ir moters užpuolimas gatvėje. Moterys, kaip ir vaikai ar senyvo amžiaus žmonės pakliūna į gyventojų grupes, į kurias užpuolikai kėsinasi ypatingai mielai. Piktavaliai į moterį pirmiausiai žiūri kaip į fiziškai silpnesnį, pasipriešinti negalintį asmenį ir tikisi, jog galės nesunkiai įveikti pasirinktą auką. Tad moterims neretai tenka susidurti su gyvybės, sveikatos, garbės, turto išsaugojimo problemomis.
Manau, kad dažna moteris susimąsto – ar vertėtų priešintis agresijai, kaip galima pasipriešinti užpuolikui? Atsakymus į šiuos ir kitus su moterų būtinąja gintimi susijusius klausimus išgirdo susirinkusiosios į gruodžio 14 d. klubo „Gintis“ organizuotą atvirą seminarą moterims. Teorinėje seminaro dalyje MRU lektorius Linas Žalnieriūnas išnagrinėjo teisinius būtinosios ginties aspektus. Lektorius akcentavo, kad kiekvienas turime teisę ginti savo turtą, garbę, orumą, sveikatą, gyvybę, jog įstatymuose įtvirtinti būtinosios ginties veiksmai yra ne tik teisėti, bet ir socialiai vertingi. Daug dėmesio buvo skirta būtinosios ginties bylų teismų praktikos nagrinėjimui.
Antrojoje, praktinėje seminaro dalyje „Ginties“ vyrai padėjo užsiėmimo dalyvėms susipažinti su paprasčiausiomis, lengviausiai įsimenamoms savigynos technikomis. Ir vis tik, pagrindinis dėmesys buvo skirtas moters savigynos taktikai. Pakartosiu keletą, mano galva esminių, savigynos taktikos aspektų, kurie bus naudingi ir nebuvusioms seminare, bet klubo tinklapį panaršančioms (tikiuosi, jog tokių yra), damoms. Pirmiausiai, moterys turėtų vengti pakliūti į pavojingas situacijas, visada stebėti supančią aplinką, bent jau esančią arčiausiai, ir neprisileisti į savo asmeninę erdvę įtarimą sukėlusio asmens. Patekus į pavojingą situaciją nereikėtų laukti, kol būsite sugriebta, bet, įvertinusi atstumą iki saugesnės vietos ir savo fizines galimybes, turėtumėte pasistengti pakartoti olimpinį 100 m bėgimo rekordą J. Reikėtų pastengti atkreipti aplinkinių gyventojų ar praeivių dėmesį, jeigu būtina, išeikite į gatvę ir stabdykite automobilius, partrenkite daiktus, įsikibkite į praeivį ir jo nepaleiskite, kvieskitės pagalbos. Jei vis tik nepavyko išvengti fizinio kontakto, buvote sugriebta – bandydama išsilaisvinti veikite tvirtai ir užtikrintai. Nesupraskite, kad turite neutralizuoti ar sulaikyti nusikaltėlį. Visi jūsų veiksmai turi būti nukreipti į galimybių kuo greitesniam pasišalinimui iš užpuolimo vietos sudarymą.
Netikėti ir ryžtingi moters veiksmai užpuolimo metu gali apstulbinti nusikaltėlį ir iš esmės pakreipti situaciją jo nenaudai. Nukreipkite užpuoliko dėmesį tarsi paklusdamos jam ir nelauktai staigiai smūgiuokite į labiausiai pažeidžiamas kūno vietas – akis, gerklę, kirkšnį. Smūgiuokite visa turima jėga, kad užpuolikas bent keletą akimirkų negalėtų tvirtai laikyti sugriebęs, išsilaisvinkite ir kuo skubiau pasišalinkite. Smūgis bus stipresnis, jei panaudosite turimas parankines priemones – lietsargį, mobilų telefoną, batą, krepšį ar pan. Pasprukusios ieškokite saugaus prieglobsčio, kreipkitės pagalbos.
Prisiminkite, kad pakliuvus į pavojingą situaciją svarbiausi jūsų ginklai – jūsų balsas ir kojos. Trumpai tariant, pagrindinius moters savigynos principus galima įvardinti kaip „Bėk ir rėk!“. Tačiau protingiausia būtų pasistengti išvengti to. Nuoširdžiai linkėdamas niekada neatsidurti pavojingose situacijose, vis tik manau, kad geriau kartais daugiau pasisaugoti, nei visą likusį gyvenimą gailėtis to nepadarius!
Algis, 2013 m. gruodis